Naktinė pamaina Skirvytėje

Vieną gražią dieną mane pasiekė geros žinios iš Skirvytės. Po tokių žinių, žinoma, jau nuo savaitgalio nebėra ramybės. Sumąstęs planą chuliganą pažvejoti žemupy savaitės vidury, pasidalinu juo su savo ištikimiausiu draugeliu, tokiu pačiu lapkričio valkata kaip aš – Edvinu. 

  • Varom pavalkataut į Skirvytę?! 
  • Tai aišku!

Taip paprastai ir greitai antradienio pietų staliukas rezervuojamas Skirvytėje.  

Skirvytė pasitinka saulėta, tačiau vėjuota diena (pakentėsim). Po kebabą iš Lietuvoje skambiai aptarinėtos kebabinės Šiluteje ir skubam pradėti žvejybą. Ir ppyyšš… Visiškas šnipštas. Pirmos dvi valandos be absoliučiai jokio kibimo. Tai gal aš žvejot nemoku, bet draugas tai vietinis tarzanas ir  žino, kas ir kaip. Bet sėdim ir protingais žvilgsniais toliau žvelgiam į ramias viršūnėles. Srovė negąsdina, įsitaisiau 36 metrų distancijoje ir nepersistengdamas laisvai gaudau su 80 gramų šėrykla, bet kur ta išsvajotoji Skirvytės skerdykla?!  

O viskas, pasirodo, ne taip paprasta… Atidžiau pavartęs burtų knygą, prišaukiu du paklydusius karšelius. Nuotaika skaidrinasi, ūpas ir kovinė dvasia kyla! Pradeda TEMTI, su lyg tuo pradedam TEMPTI ir karšius. Kibimas pagerėja šviesai mus paliekant. Žinojom, jog dabar Skirvytė sutemus yra kur kas drąsesne ir dosnesnė. Vakaro orui apibūdinti pasirinkčiau žodį ŠTYLIS. Smagu, kad šios sąvokos nereikia kibimui apibūdinti. 

Pavadėlio ilgis, storis, kabliuko dydis neturėjo absoliučiai jokios įtakos. Gaudžiau su dideliu kabliu, 0.14, 120 cm ilgio pavadžiu. Kaip supratom vėliau, įtakos neturėjo ir mūsų distancijos. Kai jis ateina, jis ateina. Tuomet nebesvarbios visos plonybės, jis ryja viską, kas papuola (taip pat ir mūsų kabliukus). Bet kaip padaryti, jog jis ateitų? Tiesiog dirbam su taškais ir kantriai laukiam viršūnėlės šėlsmo. 

Geriausiai veikė karpytos baltos musės lervos su žiupsneliu trūklių į šėryklą. Ne sliekai, ne kasteris, ne chemijos (aromatizatoriai), o karpytos baltos muslervės. Matyt, karšiai baltymų mėgėjai šiuo metu Nemuno deltoje. Ant kranto pasijungėme ne tik šviesą, kuri apšvietė pusę betoninės krantinės, bet ir Žalgirio dvikovą Eurolygoje. O rungtynės buvo tikrai įdomios. Žalgiris pratęsime apvogė Bayern‘ą, o mes emocingai palaikydami savo komandą ant kranto prišaukėm ne tik įspūdingus varžybų epizodus, bet ir karšius. 

Blogiausias buvo trečiasis kėlinys, ne tik Žalgiriui, bet ir mums, nes per jį abu nepagavom nei vieno karšelio. Per visą kitą rungtynių laiką bent po kelis į kelinį. Tokiu smagiu vakaro žingsneliu ir keliavome. Karšiai kibo neblogai, Žalgiris laimėjo, na o mes visu tuo mėgavomės iš didžiosios raidės.  Taip nejučiomis, sėdėdami po žvaigždėtu dangumi, sulaukėm gilios nakties ir nutarėm, jog metas ilsėtis. 

Rytinį kibimą tikrinu vienas, nes Edvinui teko lėkti darban. Pirmi du metimai ir iškart du karšiai graibšte. Neblogai? O aš jau spėjau prisigalvoti, kad taip čia ir skersiu, tačiau po pirmų dviejų aktyvistų grįžtu į realybę.  

Aktyvūs karšiai nurinkti, todėl verčiam burtų knygą! Na ir toliau dienelė taip ir slinko. Kas pasikeitė, tai pūgžlių kiekis, jo skirtingai nei vakar šiandien yra daugiau. Gaila, bet lietaus ir kritulių šiandien taip pat daugiau. Karšiokai nors ir buvo trumpam manęs išsižadėję, bet jie sugrįžo. 

Pikti… Oi pikti, net jei ir nedidelis, bet spaudžia, lenkia, muistosi kaip pasiutęs. Adrenalino, emocijos ir ūpo pasikrauta. Lapkričio viduryje ganyti tuos pikčiurnas vienas malonumas. 

Viskam yra pradžia, bet viskam ateina ir pabaiga. Vidurdienį suprantu, kad iš Skirvytės jau išspaudžiau viską ir manęs čia jau niekas nebenustebins. Metas namo… 

Pagrindiniai akcentai:

36m distancija

Pavadėlis: 0.14 mm, 120cm 

Į šėryklą: karpytos baltos musės lervos 

Kablys: #7 pagal japoną

Geriausias kibimas sutemus ir ryte iki 12h

Jaukas: VDE

Iki kito susimatymo prie vandens!