Išgirdęs gandą, jog žūklės klubas planuoja organizuoti žūklės varžybas Darsūniškyje, sukluso ne vienas mūsų klubo narys. Anokia paslaptis, kad tenka mums ten apsilankyti, tad tik paskelbus registracijos pradžią nieko nelaukdami užsiregistruojame. Šį kartą du tandemai nusprendžia išbandyti savo laimę, t. y. Ernestas su Laurynu ir Ričardas su Mažvydu.
Pasiruošimas buvo visų gan kuklus: kas vieną, kas dvi treniruotes atlieka prieš varžybas, bet visi draugiškai susirenkame penktadienį prie vandens į oficialią treniruotę. Apsižiūrėję, jog abiejuose sektoriuose šalia neturime kaimynų, nusprendžiame pasidaryti treniruotę kartu C sektoriuje. Treniruotė buvo sunki: Ernestas su Laurynu atrado raktą į karšių širdis ir skrandžius, o mes su Mažvydu gan sunkiai yrėmės į priekį. Nors ir merkiant lietui, laikas prabėgo nejučia. Apibendrinus visų rezultatus, susidėliojo šioks toks vaizdas ir gan ramiai laukėme šeštadienio burtų.
Burtai šį kartą mus su Mažvydu nusiunčia į B sektorių, o kolegas – į labai Ernesto nemėgstamą C sektorių. Mums šeštadienio dienos pradžia buvo labai sunki: pirmos dvi valandos nedavė apčiuopiamo rezultato, bet galiausiai pavyko kažkiek įsivažiuoti ir finišuoti ketvirtiems zonoje. Kolegoms sekėsi sunkiau: nors žuvies pavyko pagauti panašiai kaip mums, finišavo 9 vietoje zonoje.
Pirmos dienos rezultatai ir įžvalgos dar labiau išryškino vaizdą, tad tikėjomės tikrai rezultatyvesnės antros dienos. Burtai vėl mus išskyrė: šį kartą mes – į A zoną, o kolegos – į D zonos kraštą. Mūsų antros dienos žvejyba gerokai skyrėsi nuo vakarykštės, nes visą dieną pavyko gaudyti gan tolygiai, nebuvo didelių tarpų, bet žuvies dydis netenkino. Atlikus svėrimus paaiškėjo, kad vėl likome ketvirti. Tuo tarpu kolegos nesnaudė ir kaip reikiant atsiėmė už vakarykštę dieną – finišavo stipriai, antri zonoje.
Apibendrinant visą savaitgalį – šiek tiek techninės informacijos. Vienos tiesos tikriausiai nėra, bet bendri pastebėjimai tokie: varžybų metu geriau veikė tolimesnės distancijos – 40 metrų ir daugiau, bet bent jau pas mus gaudantys toliau gaudė smulkesnius karšius. Jaukas, kaip visada, VDE, gyvų padavimas abi dienas skirtingas ir, matyt, apklausę daugelį komandų girdėtume skirtingus atsakymus, bet bent jau mums puikiai veikė musės lerva. Jeigu reiktų rinktis universaliausią masalą ant kablio, siūlyčiau musės lervą su uodo trūklio lerva. Pavadėlių storis bent jau mums nepasirodė esminis faktorius – kibo tiek ant 0,1 mm, tiek ant 0,14 mm pavadėlių.
Laikas praleistas nuostabiai. Įstabaus grožio gamta, nuostabios spalvos, geras oras, kimbanti žuvis, na ir, be abejo, nuostabūs kolegos. Ko daugiau bereikia?
Finišavome 14 ir 22 vietose bendroje įskaitoje. Be abejo, tikėjomės geresnio rezultato, bet reikia mokėti ir laimėti, ir pralaimėti. Keliam kepures prieš nugalėtojus! 🙂
Ačiū organizatoriams! O sriuba buvo labai labai labai skani! 🙂 Kiek girdėjome, čia tik gražios tradicijos pradžia – labai to tikimės!
