Taip jau nutiko, kad šį šeštadienio rytą išlėkiau į visiškai neplanuotą žvejybą. Meteorologai įspėjo, kad geriau net kojos iš namų nekelti, bet… Pasakysiu tiesiai šviesiai – kankino nemiga, todėl tiesiog ekspromtu paėmiau ir nulėkiau prie Kauno marių. Vietos pasirinkimą šį kartą nulėmė oro sąlygos, nes rinkausi tą ruožą, kur vėjas pūstų į nugarą. Tiesa, pradėjus krautis visą mantą į automobilį iškilo dar viena problemytė – kur gauti gyvųjų masalų. Mane šįsyk išgelbėjo degalinėje esantis žvejybinis kioskelis. Prie kranto sutikau tikrai ne vieną ta pačia lyga sergantį žveją, sėdintį su užmestomis meškerėmis ir laukiantį kimbančios žuvies. Deja, paklausti meškerės broliais geromis žiniomis ir entuziazmu netryško – rezultatai buvo labai prasti. Šia nelabai džiugia nata ir pradėjau savo žvejybą.
Po startinio pajaukinimo pirmasis žuveliokas užkibo gana greitai. Tada sekė valandą trukusi pauzė, po kurios BAM! – pirmas solidus kibimas ir tikrai puikus karšis ant kablio. Buvo akivaizdu, kad žuvis malėsi ties pajaukinta vieta ir kartas nuo karto užkliūdavo už valo. Kitaip sakant, beliko jas suvilioti, kad užsikabintų ne tik už valo, bet ir ant kabliuko. Tai ir pavyko padaryti. Gera valandėlė ir dar gražesnis plačiašonis atkeliauja į krantą. Po to pasilabinti nusprendė jo pusbrolis, o dar po kiek laiko buvo atėję ir jų tėvai, tik va ne visi iš jų buvo linkę pozuoti man ir išspjovė kabliuką pakeliui.
Prisipažinsiu, labai seniai nebuvau prie Kauno marių. Šis apsilankymas vėl įkvėpė noro dažnėliau čia atvažiuoti. Šiandien tokią vėjuotą ir lietingą dieną geriausiai dirbo trūkliai su musės lerva (pavadėlis 0,11 mm.) Žvejyba pasibaigė kiek neplanuotai, nes teko vyniotis meškeres dėl pasikeitusios vėjo krypties. Tiesiog tapo nebeįmanoma žvejoti.
Šiam kartui tiek. Iki kitų susitikimų prie vandens!
