Pratęsdami Maver lygos varžybinę trilogiją, keliamės šį kartą į Jurbarką. Buvo su Ričardu sutarta pasitreniruoti Jurbarke penktadienį – nuotaika pakili, nes jau ilgą laiką nežvejota. Besiruošdami vakare dar apsitarėm, kas ką maišysim, kokios taktikos laikysimės. Deja, nutiko gyvenimas ir visi mano pasiruošimai akimirksniu baigėsi –penktadienis nebus praleistas Jurbarke ant Nemuno kranto. Maža to, palieku Ričardą be gyvųjų masalų, nes aš šįsyk buvau už juos atsakingas…
Laimei, penktadienį vakare reikalai pasitaiso ir man pavyksta išjudėti iš namų. Atlekiu pas Ričardą, atiduodu jam gyvuosius masalus ir skubame ruoštis rytojaus varžyboms. Kaip ten mėgstama sakyti, viena bėda – ne bėda. Dėliodamasis daiktus ir maišydamas jauką pasigendu savo kuprinės su kabliukais. Iškraustau visą automobilį ir galiausiai įsitikinu, kad juos palikau namie, Kaune… Ką gi, varžybos rytoj, o aš neturiu nei vieno kabliuko, nei vieno pavadėlio, o valandų jau 22:00. Tokiomis akimirkomis klubo bendrystė suspindi gražiausiomis savo spalvomis – mane išgelbsti Ričardas ir paskolina visą trūkstamą inventorių. Nors teko kiek ilgiau nei planuota pakiurksoti prie pasiruošiamųjų darbų, tačiau kabliukų rytojui prisirišau užtektinai.
Galiausiai išaušo varžybų dienos rytas. Susirenka nemenkas būrys žvejų susikauti dėl geriausiojo vardo! Netrukus burtų traukimas, kuris šįsyk pradedamas nuo galo, todėl teko lukterėti, kol ateis mano eilė. Pirmasis iš Bream Bandits atstovų sektorių traukia Ričardas. Jam tenka 34-tas sektorius, o man – 67-tas (šiuosyk patekome į skirtingas zonas). Maniškis sektorius pasirodė gana neblogas. Nors ir teko pabraidyti ir pavalyti, tačiau bent jau nereikėjo statyti pedano kaip kaimynui „saloje“. Suktis teko spėriai, nebuvo, kada stoviniuoti. Spėjau susiruošti likus tik kelioms minutėms iki starto.
Susiradęs kažkokį gražesnį dugno lopinėlį, kabinu valą už klipso 25 m distancijai ir tikiuosi paties geriausio! Tikslas vienas vienintelis – karšis! Paskelbiamas startas ir prasideda nuožmi 5 valandų kova! Pačiai pradžiai 10 didelių šėryklų su jauku ir gyvaisiais masalais. Po to pirmieji metimai ir laukimas, kokie žuveliokai pas mus užsuks į svečius.
Iš pradžių atrodė, kad bus smagi žvejyba. Po pirmųjų 45 minučių ant kablio pakinkau pirmąjį karšį – nejaugi man pavyko jį pasistatyti? Visų pirma, reikia šį sėkmingai priparkuoti. Kol lūkesčių kupinos mintys sukasi galvoje, apie kilogramą sveriantis karšis atsiduria graibšto galvoje. Nieko nelaukdamas skraidinu šėryklą atgal į tašką ir tikiuosi dar vieno greito atsako. Deja, bet jo nebuvo… Prabėgus tuščiai valandai po karšio, prasidėjo vadinamoji „gimdykla“. Kaip visada, reikėjo ieškoti to raktelio, kas, kaip ir ant ko! Taip sunkiai praslenka visos penkios varžybų valandos – prasideda svėrimai. Kadangi turiu bonusinį karšį ir dar keletą kuojų, ešerių, galvoju, kad gal visai neblogai čia bus. Svarstyklės parodo 3,270 kg svorį, kurio užtenka 3-iajai vietai zonoje užimti. Ričardui šį kartą prasčiau – su 3.8 kg jis lieka 6-tas zonoje. Bendroje lentelėje atrodom visai neblogai – po dviejų turų Ričardas yra septintas su septyniais baudos taškais, o aš aštuntas – su aštuoniais. Mums ši rezultatas tikrai neblogas! Belieka sulaukti finalinio etapo Skirvytėje ir padaryti ten viską, kad būtų užimta dar aukštesnė vieta! Tikslas – patekti į Top5! Ar pavyks, sužinosime rugsėjo 12 d.!
Iki kitų kartų!
