Na ką, tiesiai šviesiai sakant, plaukai pasileisti, kablys „pagautas“, tad nebėra jokių galimybių sustot. Vėl tos pačios mintys pagauti karšių ir aukšta nata užbaigti 2025-ųjų sezoną. Nors sinoptikai prognozuoja lengvą šaltuką, tačiau man tai nė motais (juk žvejai ligoniai – nepagydomi). Kaip visad, iš vakaro sumaišomi jaukai, kad pabrinktų ir būtų gardesni žuvytei. Ryte atsikėlęs greit šoku į kelnes, praplaunu akis ir „iššaunu kavikės“.
07:00 ryto aš jau prie kranto, nors kelionė, galima sakyti, buvo tarsi tam ežiukui. Rūkas toks stiprus, kad net sunku vairuoti. Bet argi tai naujiena? Pasikartosiu, mes ligoniai, tada nelabai belikę šiam pasauly to, kas mus atgrasytų nuo suplanuotos žvejybos.
Po truputį susinešu visą savo mantą į vandenį. Šalta, labai šalta. Susidedu ant stalo visus įrankius, pasikarpau musės lervų ir pridedu saują pinkų. Šįkart su pavadėliu nesismulkinu – valas 0,12 mm, o kabliukas A1 12nr. Po paskutinio karto supratau, kad nėra ko čia plonintis. Pradžiai keletas šėryklų startiniam pajaukinimui ir pradedam svarbiausius dienos darbus. Ir ką jūs sau manot? Antras metimas ir karšelis – atlėkė kaip delfinas šokinėdamas per bangas. Veiksmo nestigo visas likusias keturias žvejybos valandas. Nors labai didelių egzempliorių pagauti nepavyko, tačiau sezonas užbaigtas su trenksmu – visi įrodymai nuotraukų galerijoje. Spėčiau, kad dabar susitiksim ant ledo, bet, kaip sakoma, niekada nesakyk niekada. Juoba už lango tokie orai, kad…
Gražių ir jaukių artėjančių švenčių visiems!
