Taigi, atėjo laikas pasipasakoti apie žūklės varžybas „Pažaislio tandemas“, kurias suorganizavo „Tau Kimba“ komanda. Pagaliau ir mudu su Laurynu, mano geru draugu bei žūklės kolega, pasiryžome sudalyvauti šiose varžybose. Jei atvirai, ruošėmės joms visą mėnesį. Tandemu niekada nesame gaudę, o ir Laurynas šiemet retokai beišlekia su meškere prie vandens. Nesuklysime pasakę, kad mūsų tandemas šiai dienai ne pačios geriausios formos. Bet kuriuo atveju – bus, kaip bus – svarbiausia gerai praleistas laikas.
Reikėtų kalbą pradėti nuo treniruočių. Bet va – galima sakyti, kad jų tiesiog nebuvo. Dėl susiklosčiusių aplinkybių Pažaislyje rimčiau nepasiaiškinta, kas veikia, o kas ne, kaip gaudyti ar kaip galų gale startuoti. Oficiali treniruotė buvo numatyta penktadienį – dieną prieš varžybas. Kadangi Laurynas lenkė nugarą darbų sūkury, vienas važiuoti nesiryžau, todėl pasiūliau prisijungti bičiuliui Mažvydui, kad bent jau apgraibomis būtų įvertinta bendroji situacija. Jis nedvejodamas sutiko – ačiū jam! Treniruočių burtai lėmė mums B3 sektorių. Atvykę radome nemažai sportininkų, intensyviai besiruošiančių varžyboms. Kadangi planas žvejoti šiandien vos pustrečios valandos, iškart skubame patikrinti dvi distancijas: Mažvydas – 42 m, o aš – 63 m. Atsiliepiančios žuvies ilgai laukti nereikėjo – kiek „pašlifavę“ jauko receptūrą ir dar kelis niuansus, nesunkiai sugavome 24 karšius ir gana ramiomis mintimis pradėjome mąstyti apie rytojų.
Šeštadienis – pirmoji varžybų diena. Po burtų traukimo paaiškėjo, kad teks pėdinti į labai nenorimą C7 sektorių. Visgi burtai yra burtai, nieko nepakeisi. Susistatome savo žvejybinį inventorių ir pradedame skenuoti dugną. Pirmosios indikacijos – nieko gero. Dugnas akmenuotas ir nusėtas kriauklėmis, parandė itin aštri. Reikalai kiek geresni ties 46 metrais, kur virš parandės justi gražus ir lygus dugnas. Taigi, distancijos kaip ir pasirinktos – Laurynui 45 m, o man – 63 m (už parandės). Taktikos loginis pagrindas taip pat išgrynintas – jaukiname laikydamiesi sutarto plano ir laukiame signalo. Beje, pamiršau paminėti, kad visus šiuos reikalus lydi stiprus šoninis vėjas.
Žuvis atsiliepė po gerų 20 minučių – po truputį pradėjome gaudyti. Tai aš, tai Laurynas ištraukiame po kelis karšius. Po kurio laiko pas Lauryną taške įsivyrauja ramybė, o maniškiam žuvis vis dar kabaliojasi, tačiau niekaip negaliu jos ištraukti – parandė kaip peilis pjauna pavadėlius, negelbsti net 0,14 mm valas. Kiek vėliau realijos pasikeičia ir gyvybės ženklų belieka tik artimoj distancijoj (joje „prašoka“ tai karšelis, tai kuoja, tai žiobris), o tuo tarpu tolimasis taškas aprimsta. Prie šventos ramybės neprisideda ir kaimynų gaudymo tempas. Akivaizdu, kad jiems žuvis kimba kiek stabiliau, nors ir tenka vargti su ta pačia parande.
Gaila, bet tik likus pusantros valandos pasiryžtame pakeisti taktiką. Šis sprendimas leido šiek tiek „aprūdinti“ kaimynus ir pradėti gaudyti patiems. Per paskutinę valandą man pavyko ištraukti dar 5 karšius, o Laurynui – 2. Baigiame dieną su tokiais skaičiais: Laurynas – 7 karšiai ir kelios pavienės žuvys, o pas mane – 15 karšių ir dar, jei gerai suskaičiavau, 15 nupjautų pavadėlių… Svarstyklės parodė 14,2 kg, kurių pakako pirmą dieną savo zonoje būti 4-iems. Tuo tarpu A ir B zonų lyderiai prigaudė po 30–35 kg karšių. Prisipažinsiu, nepamenu, kad tandemo varžybose būtų buvę sugauti tokie svoriai! Toks įspūdis, kad varžybose Skirvytėje, o ne Pažaisly.
Sekmadienis – antroji varžybų diena. Ji pasitinka mus visai kitomis oro sąlygomis: lietus, debesuota. Pakeliui važiuodami nusprendžiame gaudyti taip, kaip tai darėme paskutines 5 valandas (t. y. pirmosios varžybų dienos pabaigoje). Plačiau šiandien mums šypsosi fortūna traukiant sektorius – sėsim į žymiai fainesnį A7 sektorių. Nors senokai mudu čia žvejoję, bet smagu vien dėl to, kad nėra piktos parandės, kuri viską pjautų. Vėl renkamės dvi distancijas – 44 ir 56 m. Toliau startinis jaukinimas, po kurio jau ties penkta sekunde įtempiant valą karšis užlenkia viršūnėlę! Reikalai įsibėgėja – traukiu aš, traukia kolega! Per pirmąją valandą mano sąskaitoje jau 12 karšių, o kolegos – 3. Regis, bent jau kol kas tokiu pat tempu negali pasigirti kaimynai nei iš kairės, nei iš dešinės.
Toks gyvenimas tęsėsi bene visas 5 valandas, nors, tiesa, ir būta trumpų pertraukų. Bėda tik viena – visiškas miręs Lauryno taškas. Atsisuku į jį ir sakau – „Imk sunkesnę artileriją ir eik į 66 metrus.“ Greitas pasijaukinimas ir ką jūs manot? Jau trečiu metimu atsiliepė ponas karšis! Po to antras, trečias, tik va – keli iš jų nusipurto ir vėl viskas aprimsta. Taip nepastebėtos prabėga visos 5 varžybų valandos. Aš dieną užbaigiau su 25 karšiais, Laurynas – su 5. Svarstyklės priskaičiuoja daugiau nei 18 kg žuvies, kurios pakanka, jei neklystu, 6-ai vietai zonoje užimti. Gaila, kad po pirmos dienos nepriėmėme sprendimo atsisakyti artimos distancijos (apie 40+ m), nes, panašu, kad trečią dieną žuvis nuo „presingo“ traukėsi tolyn. Mūsų pastebėjimas – ryte žuvis buvo aktyviausia, tad tikėtina, kad ir kolega, gaudydamas iš toliau, būtų surinkęs daugiau nei 5 karšius. Tuo tarpu draugai, kurie abu nusprendė gaudyti iš toli, išsikapstė ir sekmadienį zonoje liko antri – džiugu už juos!
Kaip sakoma – pamokos, pamokos ir dar kartą pamokos. Reikia veikti greitai ir nebijoti priimti sprendimų, kurie gali iš esmės pakeisti dienos rezultatą. Kai yra daug žuvies, akivaizdu, turi gaudyti abu tandemo nariai. Ši pamoka išmokta ir bandysim pasitaisyti kitą kartą. Baigdamas noriu padėkoti draugui Mažvydui už visą pagalbą ir rytinį kofeiną ant kranto ☕. Ačiū draugui ir tandemo kolegai Laurynui už kompaniją ir vargą tas dvi nelengvas varžybų dienas. Tikiuosi, padarysi išvadas ir kitais metais būsi geresnės formos, nes norėčiau sugrįžti ir kartu pasivaržyti dar kartą!
Sveikinimai nugalėtojams – esate tikri karšių siaubai! Dvi dienas sugauti tokius svorius – rimtas reikalas!
Iki kitų kartų!
