Pavasarinių klubo „The Bream Bandits” varžybų atgarsiai

Kvaila manyti, kad mes – karšių banditai – savo medžioklei pasirinktume tik lengviausius žvejybinius plotus ir palankiausias oro sąlygas. Taip negali būti iš principo, kadangi tokia nuostata akimirksniu vėjais paleistų banditišką mūsų prigimtį. Tad scenarijus įprastas – vos nosį iš už horizonto iškišusi saulė, drebantis vienas laipsnis šilumos, šoninis vėjas ir žemę su dangumi jungianti Rumšalungma. To dar maža? Tai dar pridėkim tirštą it uodų spiečius rūką, kuris niekais paverčia net teorines galimybes nedrebėti ir nesušalti. Tokiomis sąlygomis belieka sukumpti nugaras ant kėdžių ir platformų ir nepasiduoti, nes noras nugalėti (viską ir visomis prasmėmis) tarsi magnetas telkia visus kantrybės ir jėgų išteklius. Priežastis? Antrosios pavasarinės P. Švagerio vardo feederinės žūklės varžybos, kuriomis oficialiai pradedame naująjį 2023 metų klubo sezoną.

Šįkart esame septyniese. Kol patys ankstyviausi iš mūsų (Giedrius ir Mindaugas) skuodžia užimti kranto linijos, likusieji šiek tiek vėluodami sugarma sunkiai pravažiuojamu keliuku ant Rumšalungmos viršukalnės. Būsimų varžybų azarto skubinami pasisveikiname ir laidome gilius juokelius apie būtinybę sulakstyti kalnu iki mašinos ir atgal degtukų. Dar skubiau išsitraukiame burtus ir išsidaliname masalus. Vos tik apsimėtome daiktus savo sektoriuose, išsenka paskutinis rytinės saulės likutis ir visa jėga užgula minėtasis rūkas. „Vyrai, – kol rūkas neišsisklaidys, nieko nebus!“ – pranašišku ir ne visiems girdimu balsu artimiausių valandų lemtį spėja ilgiausius sportininko kelius pramynęs Nerijus. Šią pranašystę lydi pradinio mūsų jaukinimo parodija. Taip taip, parodija, kadangi dingus visiems kito kranto orientyrams, kito žodžio, kuriuo būtų galima įvardyti tą mechanišką veiksmą, tiesiog nėra. Kaip ten bebūtų, pradinis darbas padarytas ir laikrodžio rodyklei prisliuogus iki septintos, duodamas startas. Pirmosios dvidešimt minučių urmu eikvojamos daugiau žvalgymuisi vienas į kitą nei bangų talžomos meškerių viršūnėlės sargybai. Bet, kaip byloja sena sentencija – jei Rumšalungma niekur neina, tai karšių banditai eina pas karšius. Veiksmas, kad ir netikėtai, bet prasidėjo. Urminę žvalgybą pakeitė akylas sekimas savų meškerių. Toną, regis, pirmas uždavė pernykščių varžybų nugalėtojas Mindaugas, kuris, laimei ar nelaimei, vėl išsitraukė tą patį sektorių kaip ir pernai. Tolesnių įvykių į vieną loginę seką sudėlioti nebeįmanoma – tiesiog viskas keitėsi ar buvo keičiama taip greit ir taip intensyviai, kad aiškiai pasakyti, kas kur ir kada suveikė, neįmanoma (tam reikėtų išsamios kiekvieno varžybų dalyvių apklausos). Pačiais bendriausiais teiginiais kalbant, viskas vyko pagal įprastinę žūklės varžybų praktiką: keičiami masalai, kabliukai, pavadėlių ilgiai ir storiai, žvejybinio taško atstumas, gausūs karpiniai į šėryklą ir t.t. Kieno tokio pobūdžio kombinavimas buvo efektyviausias, matyti iš rezultatų suvestinės. Šiemet (tiksliau, šįpavasar) stipriausiojo vardas atiteko Nerijui (kaip ir priklauso klubo lyderiui), o visi kiti tenkinosi besivejančių vaidmenimis. Kiek ir kokio būta atotrūkio / atotrūkių ir ką jie reiškia, spręskite patys iš rezultatų lentelės. Akivaizdu tik viena, kad linksmieji šių varžybų kalneliai (visomis prasmėmis) sugeneravo krūvą įspūdžių, kurių turėtų pakakti iki kitų varžybų. O jei ne, teks lėkti prie vandens ir vėl malšinti visus skaudulius! Ačiū visiems dalyvavusiems ir tikimės, kad mūsų būrys kasmet tik augs!

Rezultatų suvestinė:

1. Nerijus Šarkauskas – 9,46 kg

2. Ričardas Tenenė – 4,49 kg

3. Evaldas Švageris – 4,28 kg

4. Povilas Kalinkinas – 3,39 kg

5. Mindaugas (Giedriaus kolega) – 3,38 kg

6. Giedrius Pečkaitis – 3,05 kg

7. Tomas Klimašauskas – 1,5 kg

Varžybų „big fish‘as“ – 1,7 kg karšis