Po tikrai neblogo pasirodymo Lietuvos dugninės meškerės čempionate Skirvytėje kamavo labai dvejopos mintys apie artėjantį paskutinį Maver lygos etapą. Arba įgauta patirtis duos savo vaisių, arba viskas bus kardinaliai pasikeitę, todėl sudegsiu bandydamas senus dalykus. Atgaudęs keturias čempionato dienas iš eilės Skirvytėje, žinojau, kad nesinorės daryti treniruotės. Be to, neviliojo alternatyva dėl jos išeiti atostogų vienai dienai. Taigi, nusprendžiau apsieiti šįsyk be treniruočių. Taktinis planas toks – pirmas kelias valandas bandau gaudyti karšius, o jei jie nepasirodytų, tada likusias valandas rankioti viską, kas tik kimba. Labai smagu, kad į kompaniją buvau pasikvietęs bičiulį Arną, kuriam ši Nemuno deltos atšaka pakankamai pažįstama tiek iš savų žvejybų, tiek iš varžybų. Su juo susidėliojome jauko receptą ir atsirinkome masalus.
Ankstyvas šeštadienio rytas. 02:00 laukiu prie namų atvykstančio Arno. Kelias tolimas – virš 3h – tad smagiai važiuojame, šnekučiuojamės ir laukiame atvykimo prie vandens. Pasiekusius galutinį kelionės tašką mus pasitinka stiprus lietus. Ką gi, tenka pabaigti sumaišyti jaukus ir susitvarkyti gyvus masalus tokiomis sąlygomis. Netrukus sutinku klubo kolegos, su kuriais smagiai pabendraujame, pajuokaujame ir nekantriai laukiame burtų traukimo ir varžybų pradžios. Pirmus 2 Maver lygos etapus šiuo požiūriu mane lydėjo nesėkmė, nes vis išsitraukdavau itin nežuvingus sektorius. Tačiau šįkart pagaliau fortūna nusišypsojo ir man, ištraukiau viena geresnių zonų, kokių tik galėjau tikėtis, t. y. ties salos viduriu. Pagal kolegų informaciją bei kitų žmonių treniruočių patirtį buvo galima spėti, kad žuvis labiau laikosi ties sala, tad buvo nemažai pagrindo nusiteikti pozityviai. Ramiai neskubėdamas susiruošiu įrangą ir laukiu varžybų starto. Žinojau, kad pradžiai reikėtų bandyti artimesnį atstumą, o jei per pirmas dvi valandas karšiai nepasirodytų, pereiti į tolimesnį tašką (žinoma, tuo pat metu sekant, ką daro varžovai). Artimam taškui pasirinkau ruoželį tarp kieto ir minkšto dugno, atsitraukiau nuo jo kelis metrus (bendras atstumas – 27m). Tolimesnei distancijai savo ruožtu pasirinkti 42 metrai. Skenuodamas dugną iškart pastebiu tai, kad ištrauktas valas ir sistema it karoliais yra aplipęs karšių snargliais. Ženklas smagus, bet nebūtinai geras. Taip pat buvo ir pirmąją čempionato dieną, tačiau tąkart karšių sulaukiau tik varžyboms artėjant prie pabaigos.
Laikydamasis plano startuoju artimoje distancijoje. Iš pradžių nusprendžiu labai dozuoti gyvuosius masalus – įdedu vos po kelias skandintas musės lervas ir traiškytus kasteriukus. Šėryklas pradėsiu kimšti tik tada, kai pasirodys karšiai. Po pirmos varžybų valandos turiu tik kelias nedideles žuveles. Kolegos iš kairės tuo tarpu jau turi po viena kitą karšelį. Regis, pats metas padavinėti karpytų sliekų. Beje, šis etapas išsiskyrė tuo, kad mūsų Bream Bandits klubo brolijai dirigavo didžiausių iš banditų. Neoficialias trenerio pareigas ėjo mūsų Giedrius. Nesuklysiu pasakęs, kad Giedriaus padedami ne vienas iš mūsų pasiekėme aukštesnes pozicijas. Iš jo mus laiku pasiekdavo svarbi ir reikalinga informacija, atliepianti naujausias varžybų realijas ir tendencijas. Pakeitęs pavadėlio ilgį po gerų 20 minučių pagaliau pirmasis karšinis kibimas. Varžybų valandomis įsisiautėjus štorminiam vėjui, traukti žuvį buvo tikras iššūkis. Atrodė, kad paleista meškerė akimirksniu atsidurs pas kaimyną. Laimei, viskas pavyksta sėkmingai. Po pirmos ištrauktos žuvies entuziazmas bei nuotaika pakyla į palubes. Nesustojame ir darbuojamės toliau.
Maždaug per valandą ištraukiu dar 2 karšius, o pas kaimyną tuo tarpu jau kokie 6. Panašu, kad dėl zonos nugalėtojo vardo teks kautis su juo. Po kiek laiko atvažiuoja Giedrius ir pasidalina naujausiomis žiniomis, ką reikėtų daryti. Reikalas tas, kad kitoje zonoje ne juokais įsismarkavo Lietuvos feederinės žūklės čempionas Povilas. Atsižvelgęs į išsakytus patarimus, netrunku sulaukti dar 3 karšinių kibimų, iš kurių 2 pavyksta sėkmingai realizuoti. Varžyboms artėjant prie pabaigos nuskamba signalas, pranešantis apie likusias žvejoti 5 minutes. Ta proga prikraunu į šėryklą daug skandintų musės lervų. To nebuvau daręs jau kelias valandas, todėl prieš užmesdamas kolegai pajuokauju, kad „va, dabar užmesiu, užkibs karšis, o aš nespėsiu jo ištraukti.“ Smagu, kai tokie juokai kartais virsta realybe. Vos užmetęs sulaukiu labai greito kibimo ir spėju ištraukti paskutinį 6-tąjį savo karšį. Tuo gražiu akcentu varžybos ir pasibaigė. Belaukdami svėrimo visi priešininkai tampa draugais. Aptarėme su kolegomis, kas veikė, o kas ne ir pamažu pradėjome tvarkytis daiktus. Po svėrimų paaiškėja, jog man pavyko sugauti beveik 9,5kg žuvų. Tai yra mano asmeninis varžybų rekordas ir labai tikiuosi, kad ateityje jį pavyks dar pagerinti. Po galutinių rezultatų paskelbimo sužinau, jog savo zonoje likau 2, o bendroje įskaitoje – net 7. Rezultatas tikrai puikus! Reikėtų turėti omenyje, kad varžybose iš viso dalyvavo 78 žvejai. Smagu, kad Arnas, su kuriuo kartu atvykome į šias varžybas, pasirodė taip pat neblogai ir savo zonoje užėmė 3-čią vietą. Jam pritrūko vos 200g iki varžybų „Big fish‘o“.
Didžiausi sveikinimai Nerijui pasiekus tokią įtikinamą pergalę. Kantrus ir nuoseklus darbas visada atneša vaisių. Taip pat didžiausių pagyrimų verti Ričardas ir Tomas, kuriems trūko labai nedaug iki Maver lygos nugalėtojų titulo. Deja, šįkart jiems burtai nebuvo tokie sėkmingi. Nepaisant to, galutinėje lentelėje jie užėmė labai aukštas vietos. Po tokio sėkmingo pasirodymo baigiu savo šio sezono varžybų sezoną. Tai pavyko padaryti su trenksmu. Dabar nekantriai laukiu kito sezono ir naujų jo iššūkių. Dabar laikas pasimėgauti savomis žvejybomis ir tikėtis pagaliau pasiekti maginę 3kg karšio ribą. Baigdamas noriu padėkoti visam dideliam Bream Bandits kolektyvui už pagalbą ir palaikymą. Kitąmet pavarysim dar geriau! O ypatinga padėka Giedriui už trenerio darbą. Be jo nebūčiau taip stipriai pasirodęs.
Iki kitų susitikimų, kolegos!
zvejybosreikmenys.lt – iš žvejų žvejams!
Atora Fishing – teisingas produktas už teisingą kainą!
