Dubuliai Dubuliukai…Daug apie juos girdėta, prisiklausyta, bet iš arti taip ir neprisiliesta. Taip jau susiklostė, kad atsirado galimybė sudalyvauti žvejų klubo „Panevėžio krašto žvejai“ organizuojamose sportinės žūklės varžybose. Minčių ir idėjų daug, tik va iki šiol su šiuo tvenkiniu dar niekada nesusidurta. Likus dviem savaitėms iki varžybų, bičiulis pasiūlė kartu nulėkti į žvalgybinę treniruotę ir nuodugniau pastudijuoti patį vandens telkinį. Ilgai negalvojęs, susikraunu įranga, persirišu sistemėles ir pasirišu pavadėlių. Iš vakaro pasiruošiu jaukus ir susitvarkau gyvuosius masalus, o sulaukęs ryto – pirmyn prie vandens.
Atvykus į vietą, kolega papasakojo, kaip, kas ir ant ko šiame tvenkinyje „valgoma“. Ką gi, po pirminio instruktažo – pirmyn prie darbo. Man, kaip pirmąkart čia gaudančiam, teko daug paplušėti ir pasukti galvą. Laimei, po treniruotės maždaug susidėliojo bendrieji taktiniai kontūrai, kas veikia, o kas – ne, koks tinkamiausias kabliukas, pavadėlio ilgis ir pan. Po pirmosios atėjo laikas ir antrajai treniruotei (varžybų išvakarėse). Minčių vėl gausybė. Ant kranto daug besitreniruojančių žvejų, didžiulis presingas, todėl iššūkis reguliariai gaudyti žuvį – dar didesnis. Pradėdamas naudoju pirmosios treniruotės taktiką. Ir ji suveikė. Žuvis pakankamai greit atsistojo į tašką ir atsiliepė į mano siūlomus masalus. Neslėpsiu, tai labai pozityviai nuteikė prieš laukiančias varžybas. Raminu save ir bandau sau įteigti, kad rytoj viskas bus gerai.
Ir štai išaušo lemtinga diena. Šiokia tokia baimė ir lengvas nerimas, tačiau, ištraukus burtus, pradinis jaudulys greitai dingo. Tiesa, nerimauti buvo dėl ko, kadangi iš abiejų pusių susėdo rimti kaimynai, patyrę žvejai sportininkai. Kaip ten bebūtų, dabar visos mintys tik į taktiką, tik į tai, kaip priversti žuvį kibti. Nuskamba varžybų pradžios signalas. Po pradinio pasirinktų taškų pajaukinimo, pirmas metimas į tolimesnįjį tašką. Kodėl pasirinkau startuoti būtent nuo tolimojo taško? Stebėjau, ką daro kaimynai iš šonų, ir mačiau, kad jie startuoja nuo artimojo atstumo. Logika labai paprasta, – kad būtų išvengta nereikalingos konkurencijos, gaudau tuo atstumu, kuriuo negaudo kiti. Pirmas metimas ir, nepraėjus nė dviem minutėms, prisistato pirmasis karšiukas. Ūpas iškart šokteli aukštyn, pradžia padaryta, dabar svarbu išlaikyti tempą. Prabėga dar 30–40 minučių ir aš savo siete jau skaičiuoju 10-ąjį karšiuką. Pirminio tikslo buvo per pirmąją valandą sugauti bent 10 žuvų (ir šis tikslas pasiektas).
Reikalai kiek pradėjo lėtėti įpusėjus antrajai varžybų valandai, žuvų aktyvumas akivaizdžiai sumažėjo – prasidėjo dviračio išradinėjimas. Išbandžiau viską, kas tik sukosi galvoje, bet taškas „užsirišo“ ir žuvies nė kvapo. Paguoda tik ta, kad ir kaimynai gyveno tomis pačiomis bėdomis. Ką gi, laikas artimajam taškui. Deja, bet jame atsiliepė tik degtukų dydžio pūgžliukai. Tąsymasis su jais ilgai netruko, pamaniau, jog neverta su jais gaišti laiko ir metas grįžti atgal į tolimąjį tašką. Gal į jį sugrįžo žuvis? Nors iš pradžių atsiliepė tik pavienės žuvys, tačiau po keleto išraiškingų žuvies užkliuvimų už valo (vadinamųjų „lainerių”) ir ant valo paliktų gleivių, supratau, jog žuvis taške yra, tik ji labai įnoringa.
Teko užsirišti mažesnį kabliuką ir trumpesnį pavadėlį. Lengva nebuvo, bet vargais negalais surankioju dar 8–9 karšiukus. Per paskutinę varžybų valandą surankioju dar 10 karšiukų (iš viso skiaurėje – 29 žuvys). Nuskambėjus finaliniam signalui, akimirksniu sugrįžta lengvas nerimas. Reikia sulaukti teisėjų, kad būtų galima sužinoti galutinį mano sugauto laimikio svorį. Po svėrimo paaiškėja, kad mano laimikis sveria 3,571 kg. Šio svorio pakanka antrajai vietai zonoje užimti.
Apibendrindamas pačias varžybas, galėčiau pabrėžti, kad šiam rezultatui pasiekti teko įdėti labai daug darbo. Dvi treniruotės artimesnei pažinčiai su vandens telkiniu, jaukų, masalų ir kabliukų atrinkimas, operatyvus reagavimas į besikeičiančius žuvų įnorius. Gaila, kiek pritrūko (vos 200 gramų…) iki garbingos ketvirtos vietos galutinėje įskaitoje, tačiau ir pateikimas į geriausiųjų 10-tuką man yra puikus rezultatas. Galbūt naujoko sėkmė lydėjo mane šįkart, todėl užsibrėžtas tikslas buvo beveik ranka pasiekiamas. Bet tikrai nenukabinu nosies, tikrai nėra ko nusiminti. Tai gera paskaita dar labiau pasistengti kitą kartą ir pasirodyti dar solidžiau. Kaip vienas žymus Lietuvos žvejys sportininkas man kartą yra pasakęs „Bus tų pergalių, arba jos dar tik laukia“. Belieka tikėtis, kad šie jo žodžiai netruks išsipildyti.
