Bream Bandits taurė 2024

Spalio 19-ta diena, 2024-ieji. Kažkur pakaunėje ryto sutemas praskrodžia automobilių šviesos. Vieno, dviejų, trijų… Su kiekviena minute jų vis daugiau ir daugiau, kol nedidelėje aikštelėje ties Palemonu galop visai nebelieka vietos. Nuo tokio vaizdinio aplinkinių namų gyventojams turėtų būti kiek neramu. Juk tokiu laiku dauguma žmonių kremta saldžiausias ryto miego valandas, o čia… Negi? Taip, jūs teisūs! Renkasi Kauno (ir ne tik) banditai – karšių banditai (Bream Bandits) – ir visi jiems simpatizuojantys. Eilinįsyk pribrendo reikalas išsiaiškinti santykius, kuris banditas stipriausias, kuris yra banditų banditas, kuris virš galvos iškels nugalėtojo taurę. Taigi, ponai ir ponios, jūsų dėmesiui – Bream Bandits rudens taurė 2024.

Kas seka mūsų klubo gyvenimą ir veiklą, turbūt jau žino, kad pavasarį ir rudenį rengiame sportinės žūklės varžybas (kol kas dar neoficialias), skirtas dugninei meškerei. Šįkart veiksmas persikėlė į Kauno marias palei Palemono ruožą, nusidriekusį ties laivelių gatve. Prisipažinsiu, aš pats čia pirmąjį kartą. Ar tai preliudija būsimam olimpiniam rekordui, ar visiškam nusivylimui, turėtų paaiškėti po gerų aštuonių valandų. Kad mintys apie būsimą žinią ir nežinią nesurytų likusių neuronų, visi susirinkusieji su savo manta skubame leisti žemyn nuo kalno. Kalnas postatis, bet tikrai ne toks kaip Rumšiškėse. Be to, nuo kalno tai ne į kalną (gyventi ir kentėti tikrai galima). Blogiausias scenarijus gali nutikti nebent tuo atveju, jei po varžybų tektų galvoti labiau ne apie mantos tįsimą, bet apie kopimą iš rezultatų lentelės žemumų (patikėkit, žinau, ką tai reiškia). Tokios mintys kur kas sunkesnės nei lėti ir nesuskaičiuojami žingsniai kalno kupros link. O kad taip nenutiktų – penkios intensyvios ir adrenalinu persmelktos valandos. Jei nugalėsi save, savo abejones ir klaidas, nugalėsi ir kitus, taip kad…

Savo ruožtu mes, klubo Bream Bandits nariai, stengiamės padaryti taip, kad niekas nekliudytų judėti šio tikslo link. Kiek ankstėliau susibėgę, sužymime sektorius (šįkart jų net 23), susinešame daiktus – savo žvejybinį inventorių ir mūsų klubo rėmėjų paruoštus prizus. Ta proga norime nuoširdžiai jiems padėkoti. Iš širdies tariame ačiū zvejybosreikmenys.lt, Atora fishing, zvynasirplaukas.lt, dugnine.lt ir zvejokelias.com kolektyvams. Jūsų indėlis į šią sportinės žūklės šventę tikrai didžiulis. Maža to, mums itin malonu tai, kad pagrindiniai dviejų iš šio rėmėjų penketo veidai – Aurimas Stasionis (dugnine.lt) ir Ričardas Jankevičius (zvejokelias.com) – nusprendė sudalyvauti ir pačiose varžybose. Kuo daugiau tokių veidų ir vardų papildo mūsų gretas, tuo plačiau pasklinda garsas ir apie pačias varžybas. Šiek tiek pabūsime savimylos ir laikysime šį dėmesį ženklu, kad galbūt laikas išplėsti šias varžybas iki dar didesnio ir aukštesnio lygmens. Kol kas tai tik viltys ir lūkesčiai, bet kas ten žino, gal kitais metais jau…

Na o dabar apie pačias varžybas. Nors pastarosiomis dienomis ryto darganos buvo lydimos kandžių šalnų, tačiau šįsyk motulė gamta mums buvo maloninga. Nesakysiu, kad marių keteras šukavo lengvas brizas, tačiau gūžtis nuo vėjo ir šalčio tikrai nereikėjo. Kebliausias ir sunkiausias buvo mantos tįsimo klausimas. Ne paslaptis, kad čionykščiame ruože marių kranto linija nėra plati. Vos Kauno HES kilsteli vandenį (o taip šįkart ir nutiko), smėlėtos priekrantės beveik nelieka. Išsisukti iš tokios situacijos galima, jei automobilio bagažinėje dar liko vietos valčiai. Jau kone įprasta praktika yra tokiomis sąlygomis savo žvejybinį inventorių gabentis vandens transportu. Nors tai kainuoja papildomas laiko sąnaudas, tačiau tai tikrai geresnė alternatyva nei klampoti šlapiu smėliu su platforma ant pečių. Dėl šios priežastis šiek tiek vėlavome pradėti burtų traukimo ceremoniją. Šįkart dalyvių visi 23, todėl, natūralu, papildomo laiko reikalauja pasiruošimas varžyboms tokiomis sąlygomis. Galiausiai startuojame 10:30! Didesni ir mažesni šėrykliniai sviediniai su užtaisais, paleistais pačiomis įvairiausiomis alebardomis, pradeda skrieti marių tolių link. Visa tai iš paukščio skrydžio skuba užfiksuoti mūsų bendraklubio Aivaro drono akis. Jausmas išties nepakartojamas. Aivaro lūpomis tariant, dvidešimties su virš žvejų sportininkų brigada, okupavusi 200m + kranto liniją, atrodo įspūdingai. Kadangi aš pats petys į petį varžiausi šiose varžybose, apie tolimesnius įvykius galiu papasakoti tik iš savo žiūros taško. Pati trumpiausia ir tikriausia varžybų reziumė galėtų būti tokia – dominuoja kuoja, smulki kuoja, sunkiai kimbanti kuoja, o jei kam „kuojų baliaus“ metu pavyksta prikalbinti „prašokantį karšioką“, tas akimirksniu šokteli į lyderių pozicijas. Iškalbingiausias ir gerai šias realijas atspindintis rodiklis galėtų būti didžiausia varžybų žuvis „Big fish‘as“ – 1,2 kg svėręs karšiokas (sugautas vieno iš banditų Nerijaus Šarkausko). Nesumeluosiu pasakęs, kad visus per šias varžybas sugautus karšius galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, na daugiausiai dviejų (priminsiu, kad varžybose dalyvavo 23 patyrę žvejai). Iškalbingi ir galutiniai sugautų laimikių svoriai (didžiausias iš jų vos ne vos perkopė trijų kilogramų ribą). Visgi antroji rudens pusė, vanduo atvėso, todėl žuvų lokacija ir maitinimosi režimas, matyt, atliepia visus šiuos metų laikų pokyčius. Galbūt daugiau ir aktyvesnės žuvies čia būtų galima tikėtis tamsiuoju paros metu, galbūt dienos metu jos geriau ieškoti gilesniuose marių ruožuose. Kaip ten bebūtų, bendrosios varžybų nuotaikos tai tikrai nesugadino. Veikiau priešingai, bendras azartas ir nežinia išliko iki paskutinės minutės. Kadangi visi sunkiai kapstėmės lygia greta, galutinius rezultatus aukštyn kojomis galėjo apversti kieno nors sugautas 1kg+ karšis. Kaip minėjau, kam pasisekė bent vieną iš jų prikalbinti, tie akimirksniu atsidūrė pirmaujančiose pozicijose. Kai kas, tokios taktikos laikydamiesi, iki pat finalinio varžybų signalo atkakliai stengėsi išlaukti pasirodančių karšių. Kiti priešingai, išsiploninę, išsiilginę ir išsilengvinę sistemas, bandė pergudrauti kuo daugiau kuojų (tiksliau būtų sakyti, kuojyčių).

Tradiciškai, kaip konkrečiai kiekvienam iš dalyvių sekėsi, plačiau nekomentuosime (tuo tikslu galima žvilgterėti į galutinių rezultatų lentelės nuotrauką galerijoje). Priežastis labai paprasta, kiekvienas savo pasirodymą ir rezultatą gali pakomentuoti tik pats asmeniškai. Mes savo ruožtu norime pasveikinti šių varžybų nugalėtoją – Mantą Vaičiūną iš Suvalkijos feederio klubo. Galima tik pavydėti jam tokio varžybinio sezono užbaigimo aukšta nata. Tiesa, be prizų neliko nė vienas varžybų dalyvis. Mūsų rėmėjų dėka, po mažesnį ar didesnį akcentą šioms varžyboms prisiminti namo parsivežė visi. Tikimės, kad Bream Bandits rudens taurė 2024 neprailgo, paliko malonių įspūdžių ir taps įprasta tradicija sudalyvauti jose dar ir dar kartą.

Patys žinote, ko verti visi banditų susitarimai. Vos tik gavę kupron, nuskriaustieji po kurio laiko vėl ima kelti galvas, todėl vėl ir vėl tenka rinktis kur nors miesto pakrašty prie vandens telkinio tai pačiai procedūrai pakartoti. Užgauti ego ir emocijos neleidžia ramiai gyventi, todėl pasitaikius pirmai proga vėl visi sukryžiuoja savo špagas ir vėl kaunasi dėl geriausiojo vardo. Ir tikrai ne tik banditams tai būdinga, ne tik žvejams, veikiau tokia jau ta žmogaus prigimtis – ieškoti prasmės visam tam, ką darai ir dėl ko stengiesi. Mes kaip klubas savo ruožtu džiaugiamės, kad galime kartais tapti viso to priežastimi ir epicentru. Taip kad iki kito karto!

zvejybosreikmenys.lt – iš žvejų žvejams! 

Atora Fishing – teisingas produktas už teisingą kainą!