Ar tai jau sezono pabaiga?

Laikas bėga, žiema po truputį artėja, tačiau vandens telkiniai dar nepadengti ledu. Pažvejoti paskutinį kartą pavyko beveik prieš gerą mėnesį, tad baisiai norėjosi dar kur nors išlėkti prie vandens. Kaip visada sukau galvą, kur gi čia nuvykus. Gal Kauno marios? Mano žiniomis šiuo metu didesnių karšelių ten nelabai pasigauna, nebent sutemus, o manęs naktinė žvejyba visai negundo – prisižvejojau šiemet vasarą naktimis.

Prisiminiau savo seną gerą tradiciją pradėti ir baigti žvejybos sezoną savo mėgstamoje vietoje – Nevėžyje. Tenykštė žuvis dabar yra susibūriavusi į duobes ir kimba visai neblogai (bent ankstesniais metais taip būdavo). Be to, gavau šiokių tokių žinių iš klubo kolegos Aurelijaus, kad žuvies ten yra, neįspūdingai, bet yra. Pasitaiko tiek stambesnių kuojų, tiek karšelių. Tad sprendimas priimtas, važiuojam į Nevėžį. Mėnuo be žvejybos neliko be pasekmių. Sumąsčiau grįžti prie savo ištakų ir imtis seniai bandytos taktikos. Prieš kelerius metus buvau pamėgęs naudoti VDE jaukus. Tiesą pasakius, dar ir pernai Nevėžy gaudžiau su šio gamintojo jaukais (ir tikrai labai smagiai kibo). Tad pasakyta – padaryta! Dar iš vakaro susimaišiau VDE jaukų kombinaciją (nes lauke vos keli laipsniai šilumos), o prie kranto dar įdėjau nemažai sauso šokolado.

Atvykęs į žvejybinę vietą kiek anksčiau nustembu, kad ant kranto yra tik viena mašina. Galbūt nelabai yra žuvies, kad tiek nedaug žmonių, seniau jų būdavo kur kas daugiau. Pakalbinęs ant kranto žveją, gaudžiusį spiningu, sužinau, kad tikrai žuvies yra daug mažiau nei būdavo anksčiau. Manęs tas neišgąsdina ir po truputį ruošiuosi savo įrangą tikėdamas, kad kažką tikrai turėčiau pagauti. Sulaukiu šviesos, kai jau galima įžiūrėti meškerės viršūnėlę, ir pradedu jaukinti. Šį kartą nuojautos pastūmėtas nusprendžiau pasidaryti du taškus – vieną toliau (40m+), o kitą arčiau (iki 20m). Tiesą pasakius, artimoji distancija galbūt nesiekė ir tiek (nematavau tiksliai), bet buvo tikras, kad taškas yra už pirmosios parandės. Šią žūklę galiu vadinti tikru sugrįžimu į praeitį, nes nusprendžiau gaudyti be feedergum‘o ir susirišti 4m shockleader‘į su supinta kasele. Nemeluosiu, iš pradžių buvo keista, metimas atrodė kitoks, reikėjo iš naujo apsiprasti.

Pirmos dvi valandos buvo gana sudėtingos. Startavęs tolimame taške, kur ankstesniais kartais sulaukdavau neblogų rezultatų, pirmojo kibimo laukti 40 min. Pirmasis ant kabliuko pasikorė standartinis plakis. Po kurio laiko atėjo ir karšelio eilė, kuris nebuvo didelis, bet priešinosi kur kas smagiau! Neiškentęs ilgai laukti kibimo, nusprendžiau antra meškere patikrinti artimąją distanciją. Jau važiuodamas į žūklę turėjau minčių, kad šįkart bandysiu gaudyti dviem meškerėmis. To nedariau jau labai seniai – dar vienas grįžimas į praeitį!

Pirmu metimu artimame taške sulaukiu agresyvaus kibimo. Jo kaltininkė – kuoja, tiesa, dar ne tokio dydžio, kokio tikėjausi. Svarbiausia veiksmo yra, abu taškai po truputi juda. Tendencija buvo tokia – tolimame taške labiau kibo karšiukai, kurių pagavau visai nemažai ir kurių dydis visai nedarė gėdos (pasitaikė ir iki pusės kilogramo). Tuo tarpu artimojoje distancijoje iš pradžių aktyviau kibo gana solidaus delno dydžio kuojos.. Prisiminiau, ką reiškia ir kaip sunku būna gaudyti dviem meškerėmis. Trauki su viena meškere žuvį, o ant kitos tuo metu kimba arba mauni masalą ant vieno kabliuko, o kita meškerė jau joja.

Taip po truputį kaupiau savo laimikį. Kibimas lyg ir buvo apstojęs kuriam laikui. Visiškai nutilo tolimasis taškas, o artimajame, ilgiau išlaukus, dar viena kita žuvis apsireikšdavo. Buvo kilusi mintis pakuotis mantą ir judėti namo, bet nusprendžiau tolimą tašką paartinti gerais 10m ir vėl prasidėjo kibimai, nelaikė net pavadėliai. Papuolė pora tikrai neblogų kuojų, kurių, tiesa sakant, aš čia ir važiavau!

Galiausiai laikrodis išmušė 15:00 popiet ir nusprendžiau, kad laikas baigti žvejybą, nes netrukus pradės temti. Reziumuodamas žvejybą galiu pasakyti, kad žuvų tikrai pasigavo, buvo smagu ją traukti lengvais kotais bei naudojant shockleader‘į. Gyvųjų masalų sunaudota nedaug, nes jų pakarpius taške įsivyraudavo ramybė. Ant kablio geriausiai tiko kelios skirtingų spalvų pinkutės bei keli trūkliai su pinkute. Taip pat išbandžiau Flagman silver roach kabliukus, kurie kirto ir laikė žuvį tikrai gerai, likau patenkintas šiais kabliais. Žvejyba puiki ir labai tikiuosi, kad šiemet dar pavyks kur nors užmesti fyderiukus ir pagauti vieną kitą žuvelę.