Kiekvienas žvejys puikiai žino du dalykus. Pirma, jei nori pigesnių sliekų, reikia tiesiog jų prisikasti pačiam. Antra, kasmet rugpjūčio pabaigoje vyksta vienos populiariausių tandeminio tipo sportinės žūklės varžybų – visų žūklės varžybų karalienė – „Starfish“ taurė. Vasaros pradžioje prasidedanti registracija į šias varžybas dažniausiai vasaros pradžioje pasibaigia, kadangi dauguma sportininkų nori sudalyvauti elitinio lygio žūklės varžybose. Šios varžybos pritraukia ne tik geriausius Lietuvos sportininkus. Jau tapo įprasta matyti jose ir užsienio sportininkų pavardes. Šiemet prisiregistravo net 77 komandos – o tai reiškia, kad Skirvytės krantines nusės net 154 sportinės žūklės entuziastai. Taip jau nutiko, kad ir pats jau ketvirtus metus iš eilės dalyvauju šiose varžybose su draugu Mažvydu. Mūsų komandos pavadinimas – Meškerės šlageriai. Taigi dvi dienas prieš varžybas, kaip visada, mudu su Mažvydu susiruošėm Šilutėje sudainuoti keletą šlagerių. Na bet kadangi čia ne dainavimo konkursas, todėl po dainų traukiam meškeres ir sėdam ant kranto.
Pirmoji treniruočių diena prasidėjo trečioje krantinėje ir tai buvo vienintelis kartas, kai mes čia žvejojome šį savaitgalį. Treniruotė nebuvo lengva, karšį pagauti buvo labai sudėtinga. Šiaip ne taip Mažvydui pavyko pagauti porą plačiašonių, o bet tačiau visa kita buvo tik smulkūs plakiai, kurie mus džiugino visą dieną.
Antroji diena buvo įdomesnė. Gavome B10 sektorių, kuris yra prieš vadinamą salą. Mažvydas liko ištikimas savo temai ir sėkmingai gaudė karšius beveik visą dieną, o aš labai neliūdėjau, kadangi kibo tikrai labai solidžios kuojos. Kuojos tokios, kurių dviejų svoris galėtų pranokti vieno karšio. Taigi antra treniruočių diena praėjo smagiai, bet išvadų didelių nedarėme ir neplanavome jų daryti, nes žinojome, kas mūsų laukia rytoj. Pirmajai varžybų dienai organizatoriai „Žvejo Tribūna“ pamiršo sinoptikams į kišenę įbrukti dvidešimtinę, todėl sulaukėme labai liūdnų prognozių. Pirmajai dienai prognuozuojama audra. Kokia ta audra, mes nežinome, bet visi esame pasiruošę, kad bus tikrai sunku. Visą dieną laukia lietus ir stiprus vėjas.
Smarkaus vėjo tikėjomės, bet kad reikės kovoti už gyvybes, kažkaip varžybų nuostatuose to nematėme. Atidarymo ceremonijoje buvo svarstoma nutraukti varžybas, bet žvejų noras žvejoti buvo galingesnis už Motiną Gamtą. Kaip vėliau pasirodė – be reikalo. Gavome B13 sektorių. Šalia mūsų, iš dešinės pusės apsistojo tigrų gauja. Tačiau ne jie buvo pavojingi, pavojingiau atrodė žvejai, kurie sėdo ten žvejoti. Tai buvęs pasaulio sportinės žūklės vicečempionas Povilas Motiejūnas su banditu Laurynu Virmausku. Iš kairės pusės turėjome kaimynus iš Latvijos. Vienas iš jų turėjo barzdą, todėl irgi atrodė grėsmingai. Žinojome, kad gavome rimtus oponentus, todėl turėjome prisitaikyti ne tik prie jų, bet ir prie gamtos. Iš pradžių pradėjome rinkti pūgžlius, tačiau netrukus Mažvydo meškerės galūnė perlinko ir supratome, kad vis dėl to tokiu oru kimba karšiai ir jų galima pagauti. Karšis įspūdingas – 2,9 kg, kaip vėliau sužinojome. Tačiau po valandėlės matome, kaip į Povilo ir Lauryno graibštus priekine pavara besiparkuojančius karšius. Suskaičiavome tris. Tada žvejyba baigėsi. Po truputį prasidėjo išlikimo žaidimas.
Gaila, bet čia ne tas išlikimas, kurį rodo per televiziją, kur komandos bando nuplaukti iki rąsto, sudėlioti dėlionę ir suvalgyti pusę kokoso. Prasidėjo audra. Lietus lijo visą laiką, tačiau prisidėjo ir medžius vartantys vėjo gūsiai. Gūsiai buvo pastovūs. Nors žvejybos procesas ir vyko, žvejyba nevyko. Masalai ant stalo pradėjo šlapti kaip ir jaukas. Pavadėlis kiekvienu metimu pynėsi, kibimą pamatyti pasidarė neįmanoma. Dėl didelio vandens kiekio srovė pakeitė kryptį, o tai reiškia, kad visas šėrimas irgi. Užmetus meškerę, ją reikėjo laikyti, kad nenupūstų vėjas. Pradėjome matyti į vandenį vėjo nupūstą, kitų sportininkų žūklės įrangą. Po 2,5 valandos pastebėjome teisėją, kuris pranešė, kad varžybos baigsis už 30 minučių. Tai reiškia, kad varžybų laikas trumpinamas dviem valandomis. Likus apie 20 minučių, kairėje esantiems kaimynams latviams, vėjas pagauna skėti, o su juo pakelia ir į vandenį nupučia visą platformą su visais daigtais. Ilgai negalvoję, su Mažvydu paliekame savo darbo vietas, nusižengiame nuostatams ir einame į svetimą sektorių gelbėti brolius iš šiaurės. Ištraukę įrangą, grįžtame ant savo platformų ir pagauname dar po kelis pūgžlius iki varžybų galo. Išgirstame sireną, greitai pakuojame šlapią įrangą į automobilius ir laukiame svėrimo. Dėl didelio vėjo svėrimai vyko tiesiog autobusiuke. Tačiau Mažvydo karšis mus pakelia iki trečios vietos zonoje, kas mus labiau nei tenkino, kadangi pradžioje džiaugėmės pūgžliais ir nesitikėjome pamatyti tokios žuvies per visą krantą.
Suskaldę asteroidą į dvi dalis ir išgyvenę armagedoną, sulaukėme antros varžybų dienos. Antroji diena visiškai kitokia. Vėjas gal ir nemažas, bet dvigubai silpnesnis nei vakarykštės dienos. Krituliams buvome pasiruošę, tačiau jų visiškai nesulaukėme. Palyginus – tiesiog tobula diena žvejybai. Gaila, bet išsitraukėme ne pačią žuvingiausią – A zoną. Pradėjome nuo smulkių kuojų, plakių, ešerių ir visko, kas kibo. Neilgai trukus, kaip ir priklauso, Mažvydui vėl užkibo karšis. Matėme, kad kaimynai irgi pagauna, o tai reiškia, kad tikriausiai ne tokia ir bloga ta A zona. Tačiau viskas buvo ne taip, kaip jau norėjome tikėtis. Mažvydo karšis buvo vienintelis karšis labai ilgą laiką. Diena buvo sunki. Karšių mūsų zonoje nebuvo daug, todėl skaičiavome ir tikėjomės, kad užteks smulkios žuvies užimti aukštą vietą zonoje. Tačiau likus 10 minučių iki varžybų pabaigos, Mažvydas sugalvojo, kad neblogai būtų pamatyti dar vieną kibimą. Ir mūsų išsigelbėjimas artėjo prie kranto. Stovėjau, laikiau graibštą ir nejudėdamas stebėjau, kaip Mažvydas pasodino karšį į parandę. Galvojau, kad tai jau galas, bet tikėjau, kad ne. Ir tikėjimas nugalėjo protą. Karšis graibšte. Šis karšis mums garantavo 3-ią vietą zonoje ir antrąją dieną.
Taigi bendroje įskaitoje surinkome 6 baudos balus ir užėmėme 9-ąją vietą. O absoliučios įskaitos nugalėtojais „Starfish“ taurėje tapo abi dienas pirmą vietą zonoje iškovoję Laurynas Virmauskas ir Povilas Motiejūnas. Sveikiname nugalėtojus ir dėkojame žūklės klubui „Žvejo tribūna“ už eilines nuostabias varžybas ir už įspūdžius, kuriuos ilgai prisiminsime. Tikiuosi, kitais metais susitarsite su sinoptikais, kad nereikėtų žiūrėti kaip žūklės įranga palieka Lietuvos valstybės teritoriją.
