Riba, kuri skiria prasmės ir beprasmybės jausmus, yra labai plonytė. Jei kalbėtume konkrečiau, gyvybiškai svarbų poreikį numalšinti žvejybinį alkį (t. y. pasiekti žvejo dvasios ramybę) it musę nuo barščių kartais gali nuvaikyti išprotėjusi gamta. Kad ir kiek visa siela trokštum pasėdėti bent kelias valandas su meškere prie vandens, tačiau, jei tą pačią sielą nepaliaujamai ima merkti lietus ar košti štorminis vėjas, galvą akmeniu užgula įkyri mintis kuo greičiau skuosti namo (ar nevažiuoti į žūklę apskritai). Nuo tokių abejonių-dvejonių paprastai vis sunkiau mąstyti, kol galop neiškentęs dar vieno nekibos pusvalandžio riebiai nusispjauni ant priekrantės akmens. Laimė, kartais tų akmenų ant kranto būna tiesiog per daug, o priežastis kęsti ugnį, vėją ir vandenį yra tokia svarbi, kad kažkur giliai viduje ima ir blyksteli šviesos ir šilumos liepsnelė, įkvepianti egzistenciškai svarbaus prasmės ir pilnatvės jausmo.

Tokių mūsų šiandien buvo septynetas. Susitikome prie vandens (tiksliau ant Skuterių įlankos betoninės krantinės) dar sutemose – Nerijus, Giedrius, Aleksandras, Ivanas, Ernestas, Ričardas ir aš. Pačiai pradžiai – porcija klubo senbuvių juokelių, skirtų naujokų mintims apie pirmųjų varžybų blynus išvaikyti. Tie patys juokeliai išlengvina ir pačių jų autorių mintis. Kad ir kas ką besakytų, bet varžybų žavesys, visų pirma, yra sveiko ir nesuvaidinto adrenalino dozė, kuri kaskart iš naujo patikrina tvirčiausias žvejybinės kompetencijos ir savivertės atramas. O kur dar sėkmės faktorius... Teneskamba tai kaip nuvalkiota kišeninė frazė, tačiau iš tikrųjų tokiose varžybose kiekvienas, visų pirma, varžosi su pačiu savimi, su savo priimamų sprendimų logika, laiku ir (ne)galimomis pasekmėmis. Jei kokią pusę devintos būtumėte prasukę pro skuterių įlankos krantinę, būtumėte pamatę septynis nuo lietaus ir nuo klaidingų savo sprendimų besislepiančius siluetus. Juos visus tomis valandomis siejo nuo drėgmės ir jauko sudrupę pirštai, kumptelėjusi nugara ir kantrybės persmelktos laukimo minutės. Tai, sakytum, sustyguotas orkestras, akimirksniu reaguojantis į ramybės būseną sutrikdančius ženklus – greičiau kieno nors kilstelėtą meškerę ar keistą lėtą valo sukimą atsistojus. Nuolatos seki save ir visus aplinkui, o visi kiti daro tą patį. Ir visai nesvarbu, kad šitą visumą kartkartėmis praskrodžia naujas suimprovizuotas kieno nors juokelis.

Taip šiandien drauge pragyvenome penkias varžybines valandas. Kiek ir kokių blynų šįkart prikepta, matyti reportažo nuotraukose ir statistiniuose skaičiuose. Apie visas taktines subtilybes jums papasakos kiekvienas varžybų dalyvis atskirai (jei paklausite). Pasakyti galima tik tiek – varžybos šiandien buvo kaip niekada sunkios. Regis, suminis laimikio svoris dar nebuvo toks mažas. Nors karšėkų pavyko vieną kitą sukrapštyti, tačiau bendras žuvies aktyvumas (jei neskaičiuosime pūgžlių ir grundulų) buvo itin menkas. Kaip ten bebūtų, visas audras įveikėme, tikiu, tapome dar tvirtesni nei buvome vakar ir dar nekantriau lauksime kitų klubo varžybų. Belieka pasveikinti stipriausią šios dienos varžybų mūsiškį – Ričardą, kurio augantis profesionalumas ir didėjantis stabilumas pamažu virsta akivaizdžia tikrove. Kuo mūsų daugiau, kuo mes stipresni, tuo daugiau sveria tokių varžybų trofėjai ir tuo tvirtesni rankų paspaudimai!

Iki kitų išbandymų!!!

Rezultatų suvestinė:

1 vieta – Ričardas Tenenė (4,79 kg)

2 vieta – Evaldas Švageris (4,59 kg)

3 vieta – Ernestas Maconko (1,05 kg)

4/5 vieta – Nerijus Šarkauskas / Giedrius Pečkaitis (po 0,86 kg)

6 vieta – Ivan Arestovič (0,48 kg)

7 vieta – Aleksandras Mazalo (0,43 kg)

Evaldas Švageris 

Vėjo nenublokšti arba Bream Bandits žvejų klubo rudens taurė 2023

The Bream Bandits rudens taurė 2023

 Mieli klubo bičiuliai,

skaičiuojame paskutines dvi savaites iki mūsų klubo rudens varžybų „The Bream Bandits – rudens taurė 2023“, kurios vyks spalio 7 dieną (šeštadienį) Kauno mariose ties Gastilionių atodanga (Rumšiškių ruožas). Varžybų vietoje planuotume rinktis nuo 06:00 ryto, o startuoti – 08:00. Varžyboms skiriamas laikas – 5 valandos (iki 13:00 popiet). Tradiciškai priziniam fondui renkame po 10 eurų. Klubo narys Aivaras Švageris šįkart finansuos ir pasirūpins varžybiniu trofėjumi. Maloniai laukiame visų!

Iki greito susitikimo prie vandens! 

Varžybų anonsas

   Kvaila manyti, kad mes – karšių banditai – savo medžioklei pasirinktume tik lengviausius žvejybinius plotus ir palankiausias oro sąlygas. Taip negali būti iš principo, kadangi tokia nuostata akimirksniu vėjais paleistų banditišką mūsų prigimtį. Tad scenarijus įprastas – vos nosį iš už horizonto iškišusi saulė, drebantis vienas laipsnis šilumos, šoninis vėjas ir žemę su dangumi jungianti Rumšalungma. To dar maža? Tai dar pridėkim tirštą it uodų spiečius rūką, kuris niekais paverčia net teorines galimybes nedrebėti ir nesušalti. Tokiomis sąlygomis belieka sukumpti nugaras ant kėdžių ir platformų ir nepasiduoti, nes noras nugalėti (viską ir visomis prasmėmis) tarsi magnetas telkia visus kantrybės ir jėgų išteklius. Priežastis? Antrosios pavasarinės P. Švagerio vardo feederinės žūklės varžybos, kuriomis oficialiai pradedame naująjį 2023 metų klubo sezoną. Šįkart esame septyniese. Kol patys ankstyviausi iš mūsų (Giedrius ir Mindaugas) skuodžia užimti kranto linijos, likusieji šiek tiek vėluodami sugarma sunkiai pravažiuojamu keliuku ant Rumšalungmos viršukalnės. Būsimų varžybų azarto skubinami pasisveikiname ir laidome gilius juokelius apie būtinybę sulakstyti kalnu iki mašinos ir atgal degtukų. Dar skubiau išsitraukiame burtus ir išsidaliname masalus. Vos tik apsimėtome daiktus savo sektoriuose, išsenka paskutinis rytinės saulės likutis ir visa jėga užgula minėtasis rūkas. „Vyrai, – kol rūkas neišsisklaidys, nieko nebus!“ – pranašišku ir ne visiems girdimu balsu artimiausių valandų lemtį spėja ilgiausius sportininko kelius pramynęs Nerijus. Šią pranašystę lydi pradinio mūsų jaukinimo parodija. Taip taip, parodija, kadangi dingus visiems kito kranto orientyrams, kito žodžio, kuriuo būtų galima įvardyti tą mechanišką veiksmą, tiesiog nėra. Kaip ten bebūtų, pradinis darbas padarytas ir laikrodžio rodyklei prisliuogus iki septintos, duodamas startas. Pirmosios dvidešimt minučių urmu eikvojamos daugiau žvalgymuisi vienas į kitą nei bangų talžomos meškerių viršūnėlės sargybai. Bet, kaip byloja sena sentencija – jei Rumšalungma niekur neina, tai karšių banditai eina pas karšius. Veiksmas, kad ir netikėtai, bet prasidėjo. Urminę žvalgybą pakeitė akylas sekimas savų meškerių. Toną, regis, pirmas uždavė pernykščių varžybų nugalėtojas Mindaugas, kuris, laimei ar nelaimei, vėl išsitraukė tą patį sektorių kaip ir pernai. Tolesnių įvykių į vieną loginę seką sudėlioti nebeįmanoma – tiesiog viskas keitėsi ar buvo keičiama taip greit ir taip intensyviai, kad aiškiai pasakyti, kas kur ir kada suveikė, neįmanoma (tam reikėtų išsamios kiekvieno varžybų dalyvių apklausos). Pačiais bendriausiais teiginiais kalbant, viskas vyko pagal įprastinę žūklės varžybų praktiką: keičiami masalai, kabliukai, pavadėlių ilgiai ir storiai, žvejybinio taško atstumas, gausūs karpiniai į šėryklą ir t.t. Kieno tokio pobūdžio kombinavimas buvo efektyviausias, matyti iš rezultatų suvestinės. Šiemet (tiksliau, šįpavasar) stipriausiojo vardas atiteko Nerijui (kaip ir priklauso klubo lyderiui), o visi kiti tenkinosi besivejančių vaidmenimis. Kiek ir kokio būta atotrūkio / atotrūkių ir ką jie reiškia, spręskite patys iš rezultatų lentelės. Akivaizdu tik viena, kad linksmieji šių varžybų kalneliai (visomis prasmėmis) sugeneravo krūvą įspūdžių, kurių turėtų pakakti iki kitų varžybų. O jei ne, teks lėkti prie vandens ir vėl malšinti visus skaudulius! Ačiū visiems dalyvavusiems ir tikimės, kad mūsų būrys kasmet tik augs!

Rezultatų suvestinė:

1. Nerijus Šarkauskas – 9,46 kg

2. Ričardas Tenenė – 4,49 kg

3. Evaldas Švageris – 4,28 kg

4. Povilas Kalinkinas – 3,39 kg

5. Mindaugas (Giedriaus kolega) – 3,38 kg

6. Giedrius Pečkaitis – 3,05 kg

7. Tomas Klimašauskas – 1,5 kg

Varžybų „big fish‘as“ – 1,7 kg karšis

Evaldas Švageris 

Pavasarinių klubo „The Bream Bandits“ varžybų atgarsiai

    Antrosios mūsų klubelio varžybos Jurbarke! Na ką, netruko prabėgti ir antrosios mūsų klubelio feederio varžybos. Šįkart susibėgome prie Lietuvos upių tėvo Nemuno. Kai kam jis buvo svetingas, kai kam nelabai. Kaip ten bebūtų, mūsų intencija susitikti ir pasivaržyti prie vandens įgauna pagreitį, o tai, turbūt, yra svarbiausia. Peno mintims ir nuodugnesnei savianalizei ir šįkart nestigo. Nauja vieta, naujos sąlygos, nauja logika, naujas ir sėkmės veiksnys. Žinoma, pastarasis faktorius yra bejėgis (nekalbu apie kraštutinumus), kai yra pasiekiamas tam tikras profesionalumo lygis. Prie vandens pradėjome rinktis ketvirtą ryto, tradiciniai pasilabinimai ir dozė juokelių (pavyzdžiui, kol visi užsakyti masalai dar buvo pas Giedrių, viešai jam buvo reiškiama visuotinė pagarba, viliantis, kad eilinės dyzelino dozės priešininkų masalams klius mažiau), tada sektorių traukimas (ačiū Povilui ir Tomui už iš vakaro užimtas ir paruoštas vietas), tada krebždesys prie savo rakandų ir galop truputis po penktos startas! Iš pradžių buvo paskelbtas genocidas smulkmei – apie tai buvo galima spręsti iš mojavimo meškerykočiais dažnio. Anokia paslaptis, kad kiekvienas akies krašteliu seka savo kaimyną ir vertina savo situaciją (taip sukuriama azarto atmosfera). Turbūt visų didžioji viltis buvo karšiai, kurie galėtų sudaryti didžiąją laimikio svorio dalį. Vis dėlto pastarieji ponaičiai neskubėjo pasirodyti. Pagrindinė duona varžybų pradžioj buvo kuojos, plakiai ir neįskaitiniai šapaliukai. Tik varžyboms persiritus į antrąją pusę, kai kam pavyko sulaukti išganingo karšinio viršūnėlės linktelėjimo. Ypač solidžiai finišavo Tomas, kuris, regis, per pusvalandį iš garbingos galiorkos pozicijos šoktelėjo iki bronzos – šaunuolis! Ką ir kaip darė, reikėtų klausti jo paties. Taip kad mūsų varžybų blynai nebesvyla ir tik laiko klausimas, kur ir kada susitiksime kitąkart. Ačiū visiems už kompaniją ir gerą laiką kartu!  

      Rezultatų suvestinė:

1. Nerijus Šarkauskas – 6,2 kg

2. Ričardas Tenenė – 5,75 kg

3. Tomas Klimašauskas – 4,61 kg

4. Giedrius Pečkaitis – 3,55 kg

5. Povilas Kalinkinas – 3,18 kg

6. Evaldas Švageris – 1,88 kg

Varžybos Jurbarke 2022

    Na ką, ilgai planuotos mūsų klubelio varžybos pagaliau įvyko! Reikia iškart pasakyti, kad Mindaugas, Giedrius Pečkaitis ir Nerijus Šarkauskas leido visiems atėjūnams labai aiškiai suprasti, kas yra tikrieji Kauno marių šeimininkai. Vienintelis Tomas Klimašauskas dar bandė kabintis į laikinosios Lietuvos sostinės piliečių atlapus, tuo tarpu mūsų trijulė – Ričardas Tenenė, Edvinas Dainius ir aš – ramiai lūkuriavom, kartas nuo karto svajingai nužvelgdami ant bangų besisupančias gulbes. Žinoma, viską atsveria azartas, gera nuotaika ir penas mintims, ką kitąsyk bus galima daryti kitaip. Patirtis, patirtis ir dar kartą patirtis. Regis, sąlygos visiems daugiau mažiau panašios, bet rezultatų skirtumas didelis. Peršasi logiška išvada, kad esama vis dėlto taktikos, kuri veikia efektyviau ir gali lemti kur kas geresnius rezultatus. Grįždami su Ričardu mintijom, kad po panašios žūklės būtume kaltinę pasikeitusią vėjo kryptį, galbūt pasirinktą netinkamą vietą ar bendrą žuvies neaktyvumą. Bet kai kiti panašiomis sąlygomis ima ir prigaudo kone dešimt kilogramų žuvies, atsakymų, savaime suprantama, reikia ieškoti kažkur kitur.... Tai ir yra nekintanti žvejybos žavesio dalis – tam tikra dalis nežinomųjų veiksnių, kurie kiekvienu konkrečiu atveju gali keisti vienas kitą ir virsti milžiniškos svarbos akcentu. Bet kuriuo atveju buvo labai smagu. Ačiū visiems už tai! Dėkojame rėmėjams Dzidrai Švagerienei ir Nerijui Šarkauskui už prizinį fondą.

Rezultatų suvestinė

1 vieta – Mindaugas – 9,130 kg

2 vieta – Giedrius – 3,960 kg

3 vieta – Nerijus – 3,930 kg

4 vieta – Tomas – 3,520 kg

5 vieta – Ričardas – 2,760 kg

6 vieta – Evaldas – 1,770 kg

7 vieta – Edvinas – 1,570 kg

P.S. Kur planuojame kitą susibėgimą?

Pauliaus Švagerio feederinės žūklės varžybos 2022