Prisidėti prie gerų darbų galime kiekvienas. Tereikia nuoširdaus noro atrasti ir suprasti save kitokį. Juk, kad ir kas kaip besistengtų įtikinti, gerumas nėra naivumo ar kvailumo požymis. Net ir šiame – susvetimėjusiame, jokių skrupulų ir vertybių nebepaisančiame – pasaulyje… Kiekvieną dieną, kiekvieną valandą ir kiekvieną minutę mes galime įrodyti, kad tai netiesa, kad pagrindinė varomoji gyvenimo jėga yra žmoniškumas – gebėjimas ir noras išgirsti, suprasti ir padėti kitiems. Priešingu atveju baisiniu naivuoliu tektų išvadinti dėdulę I. Kantą, kone prieš tris šimtus metų postringavusį apie nuostabą keliantį žvaigždėtą dangų virš galvos ir žmoguje slypintį moralės dėsnį. Mes, banditai, žvaigždes palikome skaičiuoti kitiems, o patys tuo tarpu surengėme dar vieną gerumo akciją.
Kas seka mūsų klubą, galbūt pamena, kad panašų darbą nuveikėme ir pernai. Kauno mariose, Palemone, surengtose mėgėjiškos žūklės varžybose surinktus pinigėlius paskyrėme organizacijai „Raudonos nosys“, teikiančiai moralinę ir psichologinę pagalbą sunkiai sergantiems vaikams. Šiemet panašiu tikslu nusprendėme paremti „Vaiko raidos kliniką“ (www.vaikoraidosklinika.lt), besirūpinančią vaikučiais, turinčiais autizmo spektro bei mišrų specifinį raidos sutrikimus, taip pat įvairių fizinių, psichikos, elgesio ir vystymosi problemų. Kad ši pagalba ir reabilitacija būtų kokybiška, suprantama, reikalinga šiuolaikiška speciali įranga, mokymai specialistams ir t. t. Kitaip sakant, gydytojų yra atliekamas milžiniškas darbas, darantis tiesioginę įtaką vaikų – mūsų visuomenės ir valstybės ateities – sveikatai ir gyvenimo kokybei. Juk mes bent kažkiek galime prie viso to prisidėti, tiesa?
Tuo tikslu spalio 10-ąją ant Skirvytės krantinės ir buvo suorganizuotos sportinės žūklės varžybos – gerumo akcija „Bream Bandits Skirvytės iššūkis 2026 | Ažūklė.lt Rudens taurė“. Dar varžybų išvakarėse sulėkėme kas iš Vilniaus, kas iš Kauno prie vandens ir ėmėmės pasiruošimo darbų – matavome atstumus sektoriams, kalėme kuoliukus, tiesėme juostą ir t.t. Tiesa, rytojaus dienai ruošėmės ne tik mes, bet ir dalis sportininkų. Tai įprastinė praktika – nori geresnio rezultato, iš vakaro pasidaryk generalinę repeticiją (t. y. treniruotę) prie vandens. Juoba šiųmetė Skirvytė tapo tikru išbandymu visiems, todėl bent jau apgraibomis susiorientuoti prieš pat varžybas, kas ir kaip, tikrai neprošal. Maža to, visus tingulius ir nuobodulius penktadienį išvaikė žvėriškas vėjas ir protarpinis lietus, todėl pasiruošimo malonumas visomis prasmėmis buvo „Turbo“! Tai, galima sakyti, „demo“ pirmosios prieš kurį laiką praūžusių Starfisho varžybų dienos versija. Na bet, kaip mėgstama sakyti, kas mūsų nenugali, padaro mus tik stipresnius. O juk ir šiaip žvejai, Artūro Lapinsko lūpomis tariant, yra neblogi psichopatai, todėl jų panašiomis negandomis nelabai išgąsdinsi. Žodžiu, pasirengimas varžyboms buvo ne iš lengvųjų, tačiau niekas iš mūsų į tai pernelyg nekreipė dėmesio. Svarbiausia – treniruotės atliktos ir krantinė paruošta kovai! Laukiam šeštadienio!
Varžybų dieną, ankstyvą šeštadienio rytą, Skirvytės krantinėje susirinko įspūdingas žvejų būrys – iš viso 52 žmonės. Išties džiugu, kad toks tiek daug žmonių neliko abejingi mūsų gerumo akcijai. Pirmiausia – sektorių traukimas, po kurios krantinėje prasideda pati tikriausia platformų apgultis. Nuotaikos puikios, oras po penktadienio „štormo“ gerokai švelnesnis ir draugiškesnis, tikrai nevalia skųstis. Jokio blaškymosi, tik mąslūs žvilgsniai į sraunius Skirvytės vandenis, kuriuose matyti paviršiuje pasirodanti viena kita „išeinanti“ karšio kupra. Gyvename viltimi, jog šiandien plačiašoniai džiugins mus ir neleis sportininkams pernelyg nuobodžiauti. Dar kelios akimirkos ir pagaliau STARTAS!
Reikalai netruko pajudėti jau pirmosiomis varžybų minutėmis. Buvo matyti pradedami parkuoti karšiai A zonoje – tuo reikalu nuo platformų kilo ne viena ir ne dvi sportininkų nugaros. Svarbiausia, kad yra veiksmo! Maža to, panašu, panašiu ritmu pradėjo įsivažiuoti ir B zona. Kur kas prastesnių popierių būta likusiose C, D ir E zonose – ten geriausiu atveju tik pavienės kuojos ir plakiai, o dominuoja didenybės pūgžliai. Kolegoms tenka sunki ir liūdna dalia rankioti šią smulkią žuvį ir tikėtis, kad situacija dar spės radikaliai pasikeisti artimiausiu metu (t. y. zonoje pasirodys stambesnė žuvis).
Įpusėjus varžyboms, po truputėlį pradeda ryškėti jų lyderiai. Akivaizdžiai žuvingiausia išlieka A zona, nors turbūt prieš kelias patys nelabai būtume tuo patikėję – kaip ten bebūtų, tačiau karšių ten pagavo bene visi. Intriga tik ta, kuris iš sportininkų jų pagavo daugiau. Taip nejučia prabėga visos penkios varžybų valandos. Nuaidi finalinis signalas, po kurio mūsų klubo desantas bėga skaičiuoti rudeninių viščiukų. Pernelyg nesileidžiant į kalbas, būtų galima pasakyti, kad varžybos prabėgo sklandžiai ir be jokių didesnių nesklandumų. Trūkumas vienas vienintelis – C, D ir E zonose pritrūko karšių. Deja, tokių dalykų neįmanoma nei numatyti, nei pakoreguoti, tokia jau ta žvejybinių varžybų specifika.
Po sugautų laimikių svėrimo paaiškėjo, kad Bream Bandits Skirvytės iššūkis 2026 | Ažūklė.lt Rudens taurės nugalėtoju tapo Skirvytės kumyras Artūras Lapinskas (sugauta 12,5 kg žuvies). Antroji vieta atiteko ne ką mažesnę sportinės žūklės patirtį sukaupęs Nerijus Šarkauskas (11,3 kg), o trečioji – Viktorui Kurcenkovui (8,8 kg). Sveikiname nugalėtojus ir dėkojame visiems varžybų dalyviams, prisidėjusiems prie kilnaus tikslo. Visi kartu sukūrėme dar vieną gražią sportinės žūklės dugnine meškere šventę, įprasmindami ja suteikta pagalba tiems, kuriems jos labai reikia. Ta proga norėtume padėkoti rėmėjams, be kurių šių varžybų, šios gerumo akcijos idėja nebūtų tapusi kūnu. Ačiū pagrindiniam rėmėjui Azukle.lt, taip pat Atora Fishing, Žūklės fanai / Marcel Van Den Eynde Baltics, Žvejys.lt, Renmar Baits, Fishon.lt, Vaidis Capo ir didžiausią dalyvio mokestį skyrusiam Artūrui Lapinskui. Ačiū visiems, kad buvote ir esate kartu! Tikslas pasiektas – iš viso surinkti 2536 € ir pervesti „Vaiko raidos klinikai“.
Na o po didžiųjų darbų, kaip ir pridera, mūsų klubo desantas liko pavakaroti pamaryje –užsikūrėme pirtelę ir smagiai aptarėme sklandžiai prabėgusius dienos darbus. Maža to, ilgai brandintas ir kitas planas – sekmadienio rytą patiems pažvejoti ant Skirvytės krantinės. Jūs manot, kad labai jau lengva dvi dienas žiūrėti į Skirvytę ir neprikišti nagų? Tai trumpai drūtai – sekmadienis, saulė, ramus vėjelis, kalnas banditiškų šypsenų ir praktiškai pustuštė Skirvytė dovanoja mums galimybę smagia nata užbaigti išties fantastišką savaitgalį. Nemeluosime – karšių kibimu mėgavomės visi (matyt, vakarykščių varžybų jaukinimas suveikė). Kas daugiau, kas mažiau, bet prilupom visi. Aš pats galiu pasidžiaugti, jog pavyko pagauti išties įspūdingą karšį, svėrusį lygiai 3,7 kg. Tai naujas asmeninis mano (Mažvydo) rekordas. Įspūdingas karšis bei kova.
Dar kartelį Ačiū Skirvytei, ačiū rėmėjams ir ačiū kiekvienam, skyrusiam savo laiką ir energiją kilniam tikslui. Iššūkis atlaikytas!!! Metas naujam iššūkiui! 😎💪
Renginio video:
